Operetė „Tūkstantis ir viena naktis“

Par pasākumu

2 veiksmų operetė su prologu, atliekama lietuvių kalba Ernsto Reitererio redakcija pagal Johanno Strausso II operetę „Indigo ir keturiasdešimt plėšikų“ Libreto autoriai: Leo Stein, Karl Lindau Libretą į lietuvių k. vertė Daina Liučija Adamkevičiūtė, adaptavo Virginijus Pupšys ir Adrija Čepaitė Pirmasis pastatymas: 1906 m. birželio 15 d. Vienos „Theater an der Wien“ 2025-aisiais visam Vakarų muzikos pasauliui ir ypač muzikos sostinei Vienai švenčiant „valso karaliaus“ Johanno Strausso sūnaus (1825–1899) 200-ąsias gimimo metines, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristato Lietuvoje iki šiol dar negirdėtą šio kompozitoriaus operetę. Penktąją dešimtį įpusėjusio ir lengvosios muzikos atlikėjo bei kūrėjo šlovę Vienos salonuose jau užsitarnavusio Strausso ambiciją kurti scenai žinomai pakurstė didžiulį ažiotažą visoje Europoje ir už jos ribų nuo XIX a. vidurio kėlęs Jacques’o Offenbacho paryžietiškų operečių populiarumas. Vos šešeriais metais vyresnis Offenbachas šioje srityje gerokai aplenkė Straussą – ne tik pora dešimtmečių, bet ir kūrinių skaičiumi: Strausso plunksnai priklauso vos 16 užbaigtų operečių, lyginant su beveik šimtu operetės žanrui priskiriamų kūrinių Offenbacho kūrybiniame palikime. Nepaisant to, tokie iki šiol teatrų scenose nuolat statomi jo kūriniai kaip „Šikšnosparnis“ (1874) ar „Čigonų baronas“ (1885) neginčytinai laikomi ankstyvosios vienietiškos operetės etalonu. Jų ilgaamžiškumą ir iki šiol neblėstantį populiarumą veikiausiai lėmė savitas, išsyk atpažįstamas Strausso muzikos stilius – savotiškas jo kūrinių poetiškumas ir valiūkiškas, nepašaipus humoras, tarsi iš gausybės rago srūvančios pagavios melodijos, kuriose dar juntamas ryšys su austrų ir vokiečių tradicine muzika, ir gaivus šokių muzikos užtaisas, lengvai užkrečiantis publiką noru linguoti, dainuoti, šokti ar ploti į taktą. Pirmuoju užbaigtu Strausso veikalu scenai tapo trijų veiksmų operetė „Indigo ir keturiasdešimt plėšikų“, kurios premjerą 1871 m. vasarį publika išvydo Vienos teatre. Libretą jai parašė pats Vienos teatro direktorius Maximilianas Steineris, nors žinoma, kad po jo pavarde slėpėsi visas anoniminių rašytojų būrys – lyg plėšikų gauja iš „Tūkstančio ir vienos nakties“ pasakos apie Ali Babą, kurios siužetą jie mėgino pritaikyti operetei. Operetės premjera kompozitoriui tapo dar vienu triumfu, šįsyk – muzikinio teatro scenoje. Tuo tarpu libretas pasirodė akivaizdžiai silpnas, beveik iš karto imta jį perrašinėti ir visaip tobulinti. Tad operetei netrukus prilipo ir šmaikštesnis apibūdinimas – „Indigo ir keturiasdešimt libretistų“. Sėkmingiausiu bandymu tapo Steinerio jaunėlio sūnaus Gáboro iniciatyva atlikta nauja redakcija, kuriai visiškai naują libretą parašė patyrę dramaturgai Leo Steinas ir Karlas Lindau, o muziką iš originalios Strausso operetės perdėliojo bei aranžavo teatro dirigentas Ernstas Reitereris. 1906 m. birželio 15 d. Vienos teatro scenoje pastatyta „naujoji“ Strausso operetė įgijo ir naują pavadinimą – „Tūkstantis ir viena naktis“, nors jos siužetas dar labiau nutolo nuo savo literatūrinio šaltinio. Publikai ji buvo aptakiai pristatyta kaip „rytietiška operetė fantastiniu, sapnišku siužetu su ištaigingomis baletinėmis scenomis ir dainomis.“ Bilietai: čia