Gražinos Janinos Vitartaitės tapybos parodos „Atviras peizažas“ atidarymas

Par pasākumu

Savitu stiliumi kuriančios vienos žymiausių peizažo meistrių Lietuvoje dailininkės Gražinos Janinos Vitartaitės parodoje „Atviras peizažas“ vyrauja Kuršių nerijos vaizdai. Sakoma, kad dabartinį Kuršių nerijos kraštovaizdį sukūrė nepaliaujama žmogaus kova su vėjo ir vandens stichijomis. Tačiau G. J. Vitartaitės drobėse karaliauja ne kova, o harmonija, kartais lydima dramatizmo akordų, kartais – tyro džiugesio. „Kuršių nerija man nepaprasta žemė. Ji – gyva, provokuojanti, besikeičianti smėlio, vėjo, saulės ir smilčių muzika. Stiprus dvasinis gamtos vienovės suvokimas. Staigi gamtos nuotaikų, spalvų, šešėlių ir šviesos kaita pažadina veiklai. Jaučiu erdvės įtampą ir kartu gamtos vienovę, vaizdai nuteikia apmąstymui, atvirumui, pažinimui. Kartais viskas aprimsta, tarsi laikas sustoja, ir ateina metas tapyti. Kiekvienas čia atranda savo pasaulį – savitą, jaukų, nepaprastą. Kartu mes atrandame šią žemę naujai“, – dalinasi mintimis G. J. Vitartaitė. Gamta dailininkės kūryboje tampa ne vaizdu, o išgyvenimu, fragmentiški potėpiai, sodrūs spalvų sluoksniai ir laisvos linijos kuria gyvą pulsuojantį peizažą, kuriame juntama šviesa, erdvė ir nuolatinis gamtos judėjimas Tapytojos kūryba itin vertinama ne tik meno mėgėjų, bet ir profesionalų. Menotyrininkė Gražina Gurnevičiūtė, analizuodama G. J. Vitartaitės kūrinius, atkreipia dėmesį į jos savitą braižą: „G. Vitartaitė yra peizažo atstovė ir ją galima vertinti pagal jos indėlį į Lietuvos peizažo raidą, ir tas indėlis būtų tikrai labai svarus, tačiau jos peizažai savo struktūra ir savo turiniu tarsi išsprūsta iš to žanro, iš to peizažo ribų ir jų tarsi nesinori pririšti prie kažkokio žanro. Ji kuria savo žanrą ir savo pasaulį. Tai yra jos kūrybinis savitumas, jos sukurtas braižas, kurį labai lengva atpažinti, kuriame atsispindi tas mūsų labai pamėgtas pasaulis, sukurtas iš šviesos ir oro, iš dangaus ir žemės.“ Gražina Janina Vitartaitė gimė 1942 m. Krekenavoje, Panevėžio rajone. 1957–1960 m. mokėsi Kauno dailės mokykloje, 1966 m. baigė monumentaliąją tapybą Valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). Nuo 1970 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė; 1980–1989 m. – Valstybinio dailės instituto Tapybos katedros vyr. dėstytoja, docentė, katedros vedėja. Menininkė surengė daugiau kaip 30 autorinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavo bendrose parodose Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Austrijoje, Vokietijoje, JAV. Dailininkės tapybos darbų yra įsigiję Vilniaus ir Kauno muziejai, LR Seimo rūmai, LR Vyriausybės rūmai, LR Vyriausybės Baltijos poilsio namai ir kt., privačios meno galerijos, kolekcininkai Lietuvoje, JAV, Kanadoje, Prancūzijoje, Izraelyje, Suomijoje ir kitur. Apie G. J. Vitartaitę sukurtas dokumentinis filmas „Vidinės laisvės link“ (2013 m., režisierius A. Tarvydas). Paroda veiks iki 2026 m. spalio 19 d.